Prasidėjus šiltajam metų sezonui gyventojai plačiai praveria langus ir džiaugiasi vasarinio oro gaiva, balkone mėgaujasi saulute ar migdo mažylius. Deja, šiais privalumais ne visiems tenka laimė pasidžiaugti.

Ne vienas yra priverstas aklinai užverti langus arba turi kęsti rūkančiųjų paskleistus nuodingus dūmus. Todėl kyla elementarūs klausimai: ar žmonės, investavę į savo būstą, gali kaip nors apginti savo teises ir tinkamai naudotis savo turtu bei namų patogumais?

Ar gali tinkamai pagal nustatytus reikalavimus eksploatuoti savo patalpas, jas vėdinti ar atsidaryti orlaides?

Ne tik gali, bet ir nereikėtų nuolat kęsti rūkančiųjų keliamų nepatogumų.

Nuosavybės neliečiamumas yra viena svarbiausių žmogaus teisių. Nuosavybės apsaugą įtvirtina Lietuvos Konstitucija, taip pat tarptautinės sutartys (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija). Įstatymai numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę tik nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai apima ir tokius pažeidimus kaip triukšmas, tarša, kvapai ir kiti atvejai, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais.

Taigi viena iš priemonių, padedančių apginti savo nuosavybės teises, yra vadinamasis negatorinis ieškinys. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus.

Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (pvz., pažeista teisė į būsto neliečiamybę neleidžiant savininkui naudotis namų patogumais dėl skleidžiamų tabako dūmų).

Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Taigi būsto savininkas, kurio teises pažeidinėja rūkantys asmenys, verčiantys pasyviai kvėpuoti nuodingais dūmais, galėtų reikalauti nutraukti nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, taip pat uždrausti ateityje pažeisti ieškovo nuosavybės teisę.

Neretai susiduriama ir su tokiais atvejais, kai rūkantieji, keliantys nepatogumų, yra gretimų patalpų nuomininkai. Tuomet asmenys, kuriems trukdoma normaliai gyventi ir netrukdomai naudotis namų patogumais, gali reikalauti, kad tokie nuomininkai ar kiti kartu gyvenantys asmenys teismo tvarka būtų iškeldinti.

Paprastai dėl tabako ar panašios kilmės produktų sukuriamų nuodingų dūmų kenčia ne vienas to paties daugiabučio gyventojas. Tokiu atveju pažeistų teisių gynimą palengvina galimybė pareikšti grupės ieškinį.

Bendrą ieškinį teisme gali pateikti ne mažesnė kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų grupė, atstovaujama advokato. Tokiu būdu kiekvienam asmeniui nereikia teikti atskiro ieškinio, ginčas gali būti išnagrinėtas daug efektyviau ir ekonomiškiau.

Įstatymai numato įvairių teisinių priemonių, leidžiančių apginti savo teises. Todėl nepavykus geruoju susitarti su asmenimis, skleidžiančiais cigarečių tvaiką ar kitas nuodingas medžiagas, ne tik galima, bet ir reiktų pasinaudoti veiksmingomis teisinėmis priemonėmis apginant savo pažeistas tiek savo, tiek savo šeimos teises.

 

Šaltinis: Delfi

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on RedditShare on VKPrint this pageEmail this to someone